Ar gydant periodontitą praverčia lazeriai?

Visų pirma, iki šiol nebuvo įrodyta jokių aiškių privalumų ir/arba požymių, kad gydant parodontozę lazeriai duoda naudos. Daugelis pacientų telkia dideles viltis į parodontozės gydymą lazeriu, tačiau iki šiol toks gydymas nėra patvirtintas moksliškai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ši sritis tobulinama, o ateityje gydant parodontozė gali duoti praktinės naudos periodontologijoje, pvz., atrankinėje dantų akmenų erozijoje specialiomis lazerinėmis sistemomis ar lazeriu atliekant apnuogintos viršutinės šaknies sluoksnių fluoravimą, tačiau praktiškai nebuvo atliktas dar nė vienas toks gydymas.

Be to, lazerių naudojimas dantų gydymo klinikose sukelia problemų. Lazerio šviesa, neatsižvelgiant į tai, ar ji tiesioginė, atspindėta ar pasklidusi, yra pavojinga akims. Nors dėl riboto įsiskverbimo CO2 ir Er:YAG lazerių skleidžiami spinduliai daugiausiai pažeidžia akies ragenas, infraraudonieji ar plika akimi matomi lazerių spinduliai kelia kur kas didesnį pavojų gilesnėms akių sritims. Lazerinių spindulių naudojimas gydant dantis paciento akių neapsaugojus specialiais akiniais parodo, kad dantų specialistai ir stebėtojai kiekvieno užsiėmimo metu elgiasi labai neatsakingai. Tai liečia visas lazerines bangas.

Periodonto ligos, tokios, kaip, pavyzdžiui, lėtinis plačiai paplitusi parodontozė, yra viena dažniausiai pasitaikančių suaugusių žmonių dantenų ligų. Daugelis skirtingų ligų gydomos moksliškai patvirtinta gydymo tvarka, kuri tinkamai taikoma gali būti labai sėkminga ir be lazerinių spindulių pagalbos. Beveik visais atvejais būtinas ilgalaikis, aktyvus paciento bendradarbiavimas ir nenutrūkstantis jį gydančio odontologo dėmesys. Tikėtina, kad paprastesnių ir veiksmingesnių gydymo alternatyvų t.y. gydymo lazeriu troškimas, nors ir suprantamas, gali būti tik akių dūmimas.

Lazeriai gali būti naudojami siekiant pašalinti ar nupjauti minkštuosius audinius. Gydymas lazeriu turi tokių privalumų, kaip nekraujuojanti, aiškiai matoma operuojama kūno sritis, mažesnis paplitusių bakterijų kiekis, nors pastarasis privalumas tėra prielaida, o konkrečios informacijos apie tai vis dar trūksta. Tačiau lazerių spindulių naudojimas periodontologijoje yra apribotas iki burnos gleivinės membranos apipjaustymo chirurginės intervencijos metu, o taip pat šlifuojant ar performuojant dantenas.

Lazeriai mažai tepadeda įprastų dantenų atidengimo operacijų metu. Kadangi lazerio spindulio ilgis yra sunkiai kontroliuojamas, kietieji dantų audiniai ar alveolinis kaulas gali būti negrįžtamai pažeistas lazerio spinduliui netikėtai juos pasiekus. Dėl vadinamosios koaguliacinės nekrozės, atsiradusios žaizdos krašteliuose, gijimo procesas gali užsitęsti, priklausomai nuo lazerio tipo ir jo naudojimo technikos. Kartais dėl kraujo krešėjimo smulkiuose įpjovimuose neįmanoma susiūti ar aptvarstyti atsiradusių žaizdų.

Neįmanoma pasiekti geidžiamo dantų akmenų pašalinimo rezultato atliekant viršutinio danties šaknies paviršiaus valymą, vadinamą akmenų pašalinimu, klinikinėmis sąlygomis – pasirinkus vieną lazerio rūšį iš keleto galimų (argoninį, joninį, diodinį, Nd:YAG, Ho:YAG, CO2). Toks mėginimas naudoti lazerį gali baigtis nekrozės paplitimu šaknies cemente ir dentine. Su ekscimeriniais ir modifikuotais lazeriais atlikti tik bandomieji tyrimai. Lazerių, kurių spinduliai siekia 3 μm (pvz., Er:YAG), tyrimų rezultatai atrodo daug žadantys.

Histologiniai tyrimai patvirtino, kad šiais įrankiais įmanoma išvalyti viršutinės danties šaknies paviršių be pažeidimų. Tačiau po to viršutinės šaknies paviršius tampa kiek jautrus. Anksčiau atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad po nechirurginės periodontito terapijos, trunkančios ne ilgiau, nei du metus, naudojant Er:YAG lazerį, dantenų sąsaja su dantimis išlaikoma, o dantų akmenys pašalinami panašiai, kaip ir tradiciniais metodais.

Kalbant apie bakterijų pašalinimą dantenų kišenėse, kas atlieka pagrindinį vaidmenį gydant periodontitą, nebuvo pastebėta jokio didelio skirtumo tarp optinio dantenų kišenių pluošto gydymo lazeriu lyginant su įprastu periodontito gydymu/priežiūra. Antimikrobinis lazerinės energijos poveikis dažniausiai remiasi šiluminiu efektu. Šiuo atžvilgiu dantenų kišenių pluošto švitinimas optiniu lazeriu gali kelti tam tikrą pavojų, kadangi vizualiai nekontroliuojami lazerio spinduliai pasklinda ant labai skirtingai šviesą absorbuojančių paviršių (dantų akmenų, epitelio, desmodonto, šaknies cemento ir kaulo).

Atlikus klinikinius mikrobiologinius tyrimus, buvo patvirtintas tik laikinas mikrofloros sumažėjimas. Piktnaudžiaujant lazerio spinduliais kyla didelis pavojus pažeisti dantų nervus, nudeginti dantenas, sukelti kaulo uždegimą ir t.t.

Gydymas lazeriu vis dažniau rekomenduojamas vadinamajai biostimuliacijai atlikti ir prižiūrėti dantis po periodontito gydymo, o taip pat žaizdų gijimui skatinti. Galima suprasti, kad taip mėginama teigiamai paveikti biologinius procesus, pavyzdžiui, žaizdų gydymą lazerio spinduliais. Priešingai, nei naudojant kitokios rūšies lazerius, lazerių spinduliai, pavyzdžiui, lazerinės rodyklės, švitinamų audinių nepakeičia.

Remiantis daugybe dvigubai aklų tyrimų galima tvirtai teigti, kad biostimuliacija lazeriu neturi jokio realaus poveikio ir bet koks gydomasis poveikis tėra placebo efektas.